Tačiau kaip atpažinti, kad jumis manipuliuojama ir kaip patikrinti socialinių medijų įrašus?
Pirmame šio straipsnio puslapyje aptariami pagrindiniai pavojai, su kuriais socialinėse medijose susiduria lietuviai, o antrame puslapyje rasite konkrečius patarimus, kaip šiuos pavojus atpažinti ir kaip patiems savarankiškai įvertinti turinį, matomą socialinėse medijose.
Su kokiais pagrindiniais pavojais socialinėse medijose susiduria lietuviai?
Dezinformacijos analizės centro Debunk.org vadovas Viktoras Daukšas apžvelgdamas padėtį socialinėse medijose, sako, kad pavojų ten šiuo metu tikrai netrūksta. Pastebimi tiek priešiškų valstybių bandymai manipuliuoti, destabilizuoti padėtį, tiek sukčių bandymai pasipelnyti.
Anot V. Daukšo, Lietuvoje tokiose platformose kaip „Facebook“, „TikTok“ ar „Youtube“ veikia dezinformacijos tinklai, sistemingai skleidžiantys Kremliaus naratyvus. Kuriamos įvairios klastotės, pasitelkiamas ir dirbtinis intelektas siekiant manipuliuoti gyventojais.
„Esam fiksavę atvejį, kai yra net su dirbtiniu intelektu sukuriami neegzistuojantys ir neįvykę telefoniniai pokalbiai, kurių tikslas yra kompromituoti politikus ar rinkimų dalyvius“, – prisimena jis.
Taip pat pastebimas ir botų fermų veikimas. Trumpai tariant, botai yra kompiuterio programos, kurios automatiškai gali atlikti tam tikrus veiksmus ir imituoti žmogaus elgesį.
Anot V. Daukšo, pastaraisiais metais matyti, kad Lietuvoje botų fermos pasitelkiamos amplifikuoti turinį – padidinti jo pasiekiamumą socialinėse medijose. Naudojamos netikros paskyros norint sukurti įspūdį, kad turinys labai populiarus, taip dirbtinai sukuriamas populiarumo įspūdis.
„Esame ir tyrimą atlikę vienais rinkimais – Petro Gražulio paskyra buvo amplifikuojama botų. Netgi užfiksavom tokį atvejį, kai atsiranda tūkstančiai patiktukų ir šimtai komentarų prie įkelto politiko video, o peržiūrų yra arti nulio, nors patiktukų keli tūkstančiai. <...>
„Facebooko“ algoritmai fiksuodavo peržiūrą jeigu paskyra praleisdavo prie jos daugiau negu tris sekundes. O šiuo atveju mes fiksavom tūkstančius paskyrų, kurios sugebėdavo ir palikeinti (uždėti patiktuką – aut. past.), ir pakomentuoti, ir tai padaryti greičiau negu per tris sekundes. Tada fiksavom, kad tai yra tikrai botų fermos ir tai buvo botų fermų naudojimas rinkimų metu, kas yra, na, reikšmingas pažeidimas“, – komentuoja V. Daukšas.
Anot jo, dėl tokių atvejų yra bandoma kalbėtis su socialinių medijų platformų administratoriais, tačiau botų problemos spręsti jie imasi nenoriai.
„Platformos ypatingai nenori šalinti visų šitų botų, nes jie yra tiesiog naudingi verslui. Jie pakelia tuos bendrinius rodiklius, kiek yra aktyvių paskyrų platformoje, kiek yra aktyvių vartotojų, nors realiai jie yra netikri. <...>
Įsivaizduokite daug Lietuvos verslų ir piliečių perka reklamas „Facebooke“ ir dalis to srauto, už kurį yra sumokama iš tikrųjų yra net netikri žmonės, o tiesiog botai. Tačiau pinigai už juos sumokami. Čia lyg nueitum į parduotuvę, pirktum pieną, gautum pusę pieno ir pusę vandens“, – aiškina jis.
Kaip socialinėse medijose bando pasipelnyti sukčiai?
Dar viena didžiulė grėsmė, su kuria socialinėse medijose susiduria lietuviai, yra sukčiai. V. Daukšo teigimu, sukčių vis daugėja.
„Pavyzdžiui, vien pernai metais mes teikėme „Metai“ pačių užfiksuotus sukčiavimo atvejus įvairiomis formomis – 26 000 „Facebooko“ puslapių ir virš penkių milijonų reklamų, kurios nukreiptos tiek į Lietuvą, Baltijos šalis, ar net ir plačiau į Europą. Turime įspūdingus skaičius, kurie rodo, kad sukčiavimo mastai eksponentiškai auga. O šiais metais jau dabar matom, kad lyginant su pernai metais skaičiai bus dar mažiausiai penkis kartus didesni“, – dalijasi V. Daukšas.
Ekspertas pastebi, kad ir čia trūksta socialinių medijų platformų administratorių atsakomybės.
„Platformos neapsaugo vartotojų, nes vėlgi tai yra naudinga verslui. Platformos nesirūpina iš ko, ima pinigus reklamai, mūsų piliečiai tokiu būdu nukenčia ir čia yra labai rimta problema“, – tikina V. Daukšas.
Kokius metodus pasitelkia sukčiai? Vienas iš jų – apsimeta lošimų bendrovėmis, prisistato kazino bendrovėmis, išnaudoja ir žaidimus.
„Labai dažnai prie šitos schemos randame tokį sukurtą tokių rusiškų veikėjų žaidimą „Chicken Road“. Tas žaidimas yra nelicenzijuotas ir iš esmės nelegalus visoje Europos Sąjungoje, bet dažnai yra išnaudojamos visose sukčiavimo schemose ir su tomis vištomis yra milijonai reklamų „Facebooke“. „Meta“ iš to uždirba milžiniškus pinigus, pelnosi ir nepakankamai apsaugo arba sakyčiau gal net neapsaugo Europos Sąjungos piliečių, tiesiog pažeidžia tą skaitmeninių paslaugų aktą“, – sako V. Daukšas.
Sukčiai taip pat išnaudoja investavimo temą, socialinėse medijose galima susidurti su pasiūlymais investuoti. Sukčiai kuria netikras investavimo platformas, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo patikimos. Neretai tos „platformos“ atrodo labai panašios į tikras, gali būti pasirenkamas panašus dizainas ar vardas. Išnaudojami ir Lietuvoje žinomų investuotojų vardai, prekių ženklai.
Dar viena tema, kurios griebiasi apgavikai, yra sveikata. Sukčiai naudojasi žmonių noru išsaugoti sveikatą ar pagyti nuo tam tikrų ligų ir siūlo įsigyti vaistus, papildus, produktus, kurie neva išgydys visus nusiskundimus.
Anot V. Daukšo, reklamuodami savo „produktus“ sukčiai kuria vaizdo klastotes, kur vaizduojami žinomi Lietuvos veikėjai, Lietuvos žiniasklaidos priemonės. Gali būti paimamas žinomo politiko, mediko ar kito žinomo lietuvio atvaizdas, sukuriamas netikras vaizdo įrašas, kuriame tas žmogus neva pasakoja apie „stebuklingo preparato“ poveikį.
Taip pat gali būti suklastojamas žiniasklaidos priemonės pranešimas apie tam tikrą naujieną. Technologijoms tobulėjant, tokie įrašai jau yra labai realistiški, dalis gyventojų tiesiog nebeatskiria, kad įrašas suklastotas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
